
Austinas Osmanas Sparas (1886–1956), britų tapytojas, grafikas, ir okultistas, ieškojęs būdo kaip užfiksuoti vizualinę informaciją, esant pakitusioje sąmonės būsenoje. Jo eksperimentų rezultatas – knyga „Automatinis piešimas“, aiškiai išdėstanti metodą, kaip galima pasąmoninius virsmus užfiksuoti ant popieriaus. Vėliau šį metodą intensyviai naudojo siurrealistai Joanas Miro, Salvadoras Dali, Maxas Ernstas ir kt.
„Kai kalbu apie automatinį piešimą, turiu galvoje tokius darbus, kurie buvo pradėti be sąmoningos proto kontrolės. Pabaigęs apie juos žinau daugiau, nei juos bedarydamas. Tai yra, sąmoningai imu analizuoti tik po to, kai dalis darbo jau yra ant popieriaus. Labai dažnai bedirbdamas aš nežinau, ką darau. Dirbu automatiškai, būdamas kažkokioje transo būsenoje. Tada po kiek laiko sugrįžtu į normalią sąmonės būseną ir neretai pamatau, kad jau tamsu, nes, man būnant transe, praėjo daug valandų. Kartais piešiu visiškoje tamsoje. Sugrįžęs į normalią sąmonės būseną kontempliuoju, ką padaręs. Įžiūriu tam tikras atpažįstamas formas, kurias išryškinu. Jei tai medis, padarau jį labiau akivaizdų, jei tai žmogus ar gyvūnas, suteikiu jiems labiau apibrėžtą formą ir t.t. Daugelis kuriančių žmonių elgiasi iš dalies automatiškai pradinėse kūrybos stadijose. Jie veikia tam tikroje kvazi-sąmonės būsenoje. Manau, kad visi žmonės tai sugeba, tačiau netreniruojami šie sugebėjimai nyksta. Antra vertus, juos tinkamai kultyvuojant įgyjamas galingas vaizduotės lavinimo įrankis. Taip kaip rašysena yra tiesioginė asmenybės charakterio išraiška, automatiniai piešiniai gali perduoti informaciją apie kūrėjo charakterį ir, jei atliekami su drąsa ir nuoširdumu, psichinę būseną ir pasąmoninius procesus. Čia veikiantys mentaliniai mechanizmai yra analogiški tiems, kurie veikia sapnuose, ir leidžia greitą netikėtų sąryšių suvokimą. Ranka turi būti treniruojama dirbti laisvai ir nekontroliuojamai, praktikuojant paprastų formų piešimą ištisine linija, be sąmoningos analizės. Piešiniai turi atsirasti nesąmoningai, leidžiant rankai laisvai bėgti su minimaliomis proto pastangomis. Po kurio laiko ims ryškėti pavidalai, siūlantys koncepcijas, formas ir galiausiai evoliucionuos į individualų stilių. Protas neutralioje būsenoje, be troškimo atspindėti ar pasiekti materialistinio intelektualinio aiškumo, yra pajėgus sukurti sėkmingus asmeninių idėjų piešinius, turinčius svarią simbolinę prasmę kūrėjui. Tokiu būdu jutimai gali įgyti vizualią išraišką.“
~ Austin Osman Spare
Su automatinio piešimo technika pradėjau eksperimentuoti 2012 metais. Čia keletas geriausių pavyzdžių iš 2012-2018 laikotarpio.


















